Labas, Stela,

Rašau ne tik norėdamas atsiprašyti, bet ir pasakyti kaip aš išties jaučiuosi. Žinau, kad padariau milžinišką klaidą ir nebandysiu to neigti. Kiekvieną vakarą meldžiuosi ir prašau, kad Dievas man atleistų ir tuo pačiu labai tikiuosi, kad tu taip pat gali atleisti. Žinau, kad tu galbūt ir netiki, bet Dievas moko, kad visada reikia ieškoti sprendimų ir atleisti. Juk meilė yra daug stipresnis ir geresnis jausmas nei pyktis, kad ir kaip sunku bebūtų – svarbiausia nepasiduoti. Taip, dabar galiu atsiprašinėti ir maldauti, bet žinau, kad net nenori to girdėti ar skaityti. Manau, kad labiau norėtum skaityti ir matyti tai, ką aš išties manau apie tave ir, žinoma, apie mus.